Atuinerit misissoruk

Nukissamik atuinerit akulikitsunik misissortassallugu pitsaasuuvoq, assersuutigalugu sipaarniarnerit sunik sunniuteqarsimanersoq takuniarlugu. Misilittakkat paasinarsisippaat atuisartup atuinini eqqumaffiginerugaangamiuk nukissamik sipaarnerusartoq, tamannalu nammineq aningaasaqarnermut avatangiisinullu iluaqutaavoq.

Ungasianit atuarneqarsinnaasumik atuinermik immikkut uuttortaammik nutaamik ikkussivigitissimaguit atuisartutut atuinerit nalunaaquttap akunneranit nalunaaquttap akunneranut internetikkut nittartakkatsinni misissorlugulu malinnaavigisinnaalissavat.

Uani iserit atuinerillu misissorlugu.

Atuinerit pillugu paasissutissat misissornissaannut systemitsinni nittartakkamik tunngaveqartumi ilitsersuut uani aasinnaavat.

Uuttortaatitoqqanik taarsersuineq 2007-imi aallartinneqarpoq, sullitattalu tamarmik kingusinnerpaamik ukioq 2012-imi nutaamik uuttortaatitaarsimanissaat naatsorsuutigaarput.


Uuttortaatitoqqat
Ungasianit atuarneqarsinnaasumik suli uuttortaatilerneqarsimanngikkuit atuinerit misissorsinnaavat nammineq uuttortaammik, imaluunniit inigisanni uuttortaataasunik atuaanikkut. Kisitsisit uuttortaammi allassimasut nalunaarsukkit, assersuutigalugu nukissamik sipaarniarlutit aallartileruit. Tulliani uuttortaammik atuaaleruit piffissami kingullermik atuaaffigisannit qanoq atuitigisimanerlutit naatsorsorsinnaassavat.

Uuttortaatit ataatsimoorussat
Sullitavut tamarmik immikkut innaallagiamut uuttortaateqarput. Taamaattorli blokimi inissiami illuniluunniit uiguleriiaani najugaqaruit ilimanarpoq inissiamik attartortitsisoq aqqutigalugu imermik kiassarnermillu ataatsimoorussamik uuttortaateqarsimassasutit. Tamatumani ajoraluartumik nammineq atukkatit misissorsinnaanngilatit.

Innaallagiamik atuinermut innaallagiatortumillu kiassarnermut uuttortaatit
Innaallagiamik atuinermut innaallagiatortumillu kiassarnermut uuttortaatit innaallagiamik atuinermik ingerlaavartumik nalunaarsuisarput kilowatttiminngorlugit, kWh, uuttortakkatut. Uuttortaatit taakku matup silarliup eqqaani inissisimakkajuttarput aammali sumiiffinni allani inissiamut qanittuni inissialluunniit iluaniissinnaasarlutik. Uuttortaatitut allatulli taakku Nukissiorfinni sulisunit atuarneqarsinnaanngorlugit, aserfallatsaalineqarsinnaanngorlugit taarserneqarsinnaanngorlugillu inissinneqarsimajuaannartussaapput.
 
Imermut ungasianiillu kiassarnermut uuttortaatit
Imermut uuttortaatip imermik atuineq uuttortartarpaa kubikmeterinngorlugu, m3 (1 m3 = 1000 liter). Ungasianit kiassarnermut uuttortaatip ungasianit kiassaaneq megawatttiminngorlugu uuttortartarpaa, MWh (1 MWh = 1000 kWh). Imermut uuttortaat ungasianiillu kiassarnermut uuttortaat tamarmik kissarsuuteqarfimmiikkajuttarput.

Nukissiorfinnit atuaasarnerit
Nukissiorfinni sulisut uuttortaatinik tamanik ukiumut ataasiarlutik atuaakkajuttarput. Atuaaneq tamanna qaammatit tamaasa akilertakkannut tunngaviusarpoq. Ungasianit atuarneqarsinnaasumik nutaamik uuttortaateqarnikkut atuineq ingerlaavartumik atuarneqartarpoq. Taamaattumik nutaamik uuttortaateqarnikkut qaammatit tamaasa atuinivinnut akiliisarputit.

Qanoq akeqarpa?
Aningaasat akiligassatit atuinermik akinut illoqarfinnut nunaqarfigisannulluunniit atuuttumut amerlisillugit paasissavatit. Akit una toorlugu takusinnaavatit. 

 




Atuinermi paasissutissat misissornissaannut Nukissiorfiit systemianut nittartakkamik tunngavilimmik ilitsersuut.